Ar kada nors išėmėte ką tik išskalbtus drabužius iš būgno ir, užuot užuodę malonų, gaivų švaros aromatą, pajutote pelėsio, drėgmės ar netgi kanalizacijos tvaiką? Tai nepaprastai dažna problema, su kuria susiduria tūkstančiai namų ūkių. Atrodo paradoksalu, kad buitinis prietaisas, kurio pagrindinė ir vienintelė paskirtis yra valyti bei šalinti nešvarumus, pats gali tapti nešvaros bei mikrobų kaupykla. Laikui bėgant, kiekvienas skalbimo ciklas palieka savo pėdsaką: mikroskopiniai purvo likučiai, kūno riebalai, plaukai ir, kas svarbiausia, nesunaudoti skalbimo priemonių bei audinių minkštiklių likučiai kaupiasi nematomoje mašinos dalyje. Susimaišę su nuolatine drėgme, šie elementai sukuria tobulą terpę daugintis bakterijoms ir pelėsiui, kurie ir yra to baisaus, į drabužius įsigeriančio kvapo kaltininkai. Daugelis žmonių bando šią problemą spręsti naudodami dar daugiau skalbiklio ar itin stipraus kvapo minkštiklių, tačiau tai tik pablogina situaciją – taip sukuriamas dar storesnis nuosėdų sluoksnis, kuriame klesti bakterijos.
Norint iš tikrųjų išspręsti šią bėdą, neužtenka vien tik maskuoti simptomų – būtina pašalinti pačią problemos priežastį. Tinkama ir reguliari prietaiso higiena ne tik sugrąžins jūsų drabužiams nepriekaištingą gaivą, bet ir prailgins pačios skalbimo mašinos tarnavimo laiką, apsaugodama svarbius vidinius komponentus nuo ankstyvo nusidėvėjimo, kalkių sankaupų bei netikėtų gedimų. Gera žinia ta, kad norint sugrąžinti buitiniam prietaisui pirminę švarą, jums tikrai nereikia kviesti brangiai apmokamo meistro ar pirkti agresyvių, brangių ir aplinkai kenksmingų cheminių valiklių. Sprendimas slypi priemonėse, kurias, greičiausiai, jau dabar turite savo virtuvės spintelėje. Pasitelkus paprastą, tačiau moksliškai pagrįstą ir laiko patikrintą triuką, galite efektyviai ištirpdyti susikaupusias kalkes, išnaikinti pelėsio sporas ir visiškai neutralizuoti bet kokius pašalinius kvapus.
Kodėl skalbimo mašinoje atsiranda nemalonus kvapas?
Prieš imantis valymo procedūrų, labai svarbu suprasti, iš kur atsiranda tas specifinis pelėsio ir drėgmės kvapas. Pagrindinė priežastis slypi mūsų šiuolaikiniuose skalbimo įpročiuose. Siekdami tausoti aplinką, taupyti elektros energiją ir apsaugoti jautrius audinius nuo susitraukimo, mes vis dažniau pasirenkame skalbimą žemoje temperatūroje – paprastai 30 ar 40 laipsnių Celsijaus. Nors tai puiku jūsų megztiniams ir elektros sąskaitai, žema temperatūra nėra pakankamai aukšta, kad sunaikintų visas bakterijas ir ištirpdytų riebalines apnašas.
Be to, šiuolaikiniai skysti skalbikliai ir ypač audinių minkštikliai yra linkę palikti slidžią, plėvelę primenančią dangą ant vidinių mašinos būgno, vamzdžių ir plastikinių detalių sienelių. Ši danga, nuolat veikiama drėgmės ir tamsos, tampa idealiu maistu pelėsiui. Skalbimo mašina po kiekvieno naudojimo išlieka drėgna, o sandariai uždarius jos dureles, drėgmė neturi kur išgaruoti. Taip sukuriamas šiltnamio efektas, kuris skatina mikrobų dauginimąsi. Bėgant mėnesiams, šių sankaupų sluoksnis storėja, pradeda irti ir skleisti tą nosį riečiantį aromatą, kuris vėliau persiduoda į jūsų švarius rankšluosčius, patalynę ir marškinius.
Paprastas, bet veiksmingas triukas: acto ir valgomosios sodos galia
Vienas geriausių, natūraliausių ir labiausiai patikrintų būdų išvalyti skalbimo mašiną yra naudoti dviejų paprastų ingredientų – baltojo acto ir valgomosios sodos – kombinaciją. Nors šios priemonės yra visiškai nekenksmingos žmogui, jos veikia kaip nepaprastai galingas ginklas prieš nešvarumus. Valgomoji soda natūraliai šveičia, suardo purvą ir, svarbiausia, neutralizuoja blogus kvapus, sugerdama juos į save. Baltasis actas yra silpna rūgštis, kuri meistriškai ištirpina kalkių nuosėdas, dezinfekuoja paviršius ir sunaikina didžiąją dalį pelėsio bei bakterijų.
Ko jums prireiks šiai procedūrai:
- Pusės stiklinės (apie 100-120 g) valgomosios sodos.
- Dvejų stiklinių (apie 500 ml) paprasto distiliuoto baltojo acto (galima naudoti ir 9% stalo actą).
- Švaraus mikropluošto šluostės arba senos medvilninės skepetos.
- Seno dantų šepetėlio (sunkiai pasiekiamoms vietoms šveisti).
- Kelių lašų eterinio aliejaus, pavyzdžiui, arbatmedžio ar levandų (neprivaloma, bet suteikia papildomos gaivos).
Žingsnis po žingsnio instrukcija:
- Paruoškite būgną. Įsitikinkite, kad skalbimo mašina yra visiškai tuščia. Joje neturi būti jokių pamirštų kojinių ar kitų smulkių drabužių.
- Panaudokite valgomąją sodą. Suberkite pusę stiklinės valgomosios sodos tiesiai į tuščią skalbimo mašinos būgną. Sodos nereikėtų pilti į ploviklio stalčių, nes ji gali ten sušokti į gumulą ir jį užkimšti.
- Įpilkite acto. Į skalbimo priemonių dalytuvo stalčių (tą skyrių, į kurį paprastai pilate pagrindinį skystą skalbiklį) supilkite dvi stiklines baltojo acto. Jei norite, į actą galite įlašinti kelis lašus arbatmedžio eterinio aliejaus, kuris pasižymi natūraliomis priešgrybelinėmis savybėmis.
- Paleiskite karščiausią ciklą. Nustatykite skalbimo mašiną ilgiausiam įmanomam ciklui su aukščiausia temperatūra (idealu, jei tai būtų 90°C ar bent 60°C laipsnių). Būtent karštas vanduo kartu su aktu ir soda padės atlaisvinti ir išplauti per ilgą laiką susikaupusius nešvarumus. Paleiskite mašiną ir leiskite jai atlikti visą darbą.
- Išvalykite likučius. Ciklui pasibaigus, atidarykite dureles. Paimkite švarią, drėgną mikropluošto šluostę ir kruopščiai išvalykite visą būgno vidų, kad pašalintumėte bet kokius atsilupusius, bet dar neišplautus purvo likučius.
Kritinė zona: durelių gumos ir sandariklių priežiūra
Net ir atlikus giluminį būgno valymą su actu bei soda, jūsų darbas dar nebaigtas. Priekinio krovimo skalbimo mašinose (kurios dabar yra pačios populiariausios) yra viena labai problemiška vieta – guminis sandariklis, juosiantis dureles. Ši stora, klostuota guma sukurta tam, kad sulaikytų vandenį mašinos viduje, tačiau dėl savo formos ji taip pat tobulai sulaiko drėgmę, iš drabužių iškritusias monetas, plaukų segtukus, augintinių plaukus ir muilo putų perteklių.
Būtent durelių gumos klostėse dažniausiai atsiranda juodos pelėsio dėmės, kurios ne tik atrodo atstumiančiai, bet ir skleidžia itin stiprų, aitrų kvapą. Norėdami tinkamai išvalyti šią zoną, atsargiai atitraukite guminę klostę pirštais. Paimkite seną dantų šepetėlį, pamirkykite jį į neskiesto acto ir vandens tirpalą (santykiu 1:1) ir energingai nušveiskite visas vidines gumos sieneles. Jei pelėsis įsisenėjęs ir sunkiai pasiduoda valymui, galite pasidaryti tirštą pastą iš valgomosios sodos ir šiek tiek vandens, užtepti ją ant paveiktų vietų, palikti 15-20 minučių, o tuomet nušveisti ir nuvalyti drėgna šluoste. Po šios procedūros nepamirškite gumos nusausinti sausu popieriniu rankšluosčiu.
Filtrų ir ploviklio dozatoriaus stalčiaus giluminis valymas
Kitos dvi vietos, kurias būtina reguliariai tikrinti ir valyti norint užkirsti kelią blogam kvapui, yra skalbimo priemonių dozatoriaus stalčius bei vandens nutekėjimo filtras. Ploviklio stalčiuje nuolat lieka nesunaudoto audinių minkštiklio ir skalbimo miltelių pėdsakų, kurie dėl drėgmės greitai apsitraukia tamsiu pelėsiu. Daugumoje skalbimo mašinų šį stalčių galima visiškai išimti – paprastai tereikia paspausti specialų plastikinį fiksatorių (dažniausiai esantį minkštiklio skyriuje) ir švelniai patraukti stalčių į save.
Išėmę stalčių, pamerkite jį į šiltą vandenį su trupučiu indų ploviklio arba acto. Naudodami dantų šepetėlį, kruopščiai išvalykite visus sunkiai pasiekiamus kampelius. Ne ką mažiau svarbu išvalyti ir tą ertmę pačioje mašinoje, į kurią įsistato stalčius – ten taip pat mėgsta kauptis pelėsis. Prisikaupusius nešvarumus išvalykite drėgna šluoste.
Nutekėjimo filtras, paprastai randamas mašinos priekio apačioje, dešiniajame arba kairiajame kampe, sulaiko stambius objektus: monetas, sagas, siūlų gumulus. Užsikimšęs filtras neleidžia mašinai tinkamai išleisti nešvaraus vandens, todėl po būgnu gali likti stovinčio, pūvančio vandens likučių. Prieš atidarydami filtrą, po juo pasitieskite seną rankšluostį arba pakiškite žemą indą, nes iš jo tikrai išbėgs vandens. Išsukite filtrą, pašalinkite visas jame susikaupusias šiukšles, nuplaukite jį po šiltu tekančiu vandeniu ir tvirtai įsukite atgal.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip dažnai reikėtų atlikti šį skalbimo mašinos valymą?
Norint palaikyti optimalią švarą ir užkirsti kelią nemalonių kvapų atsiradimui, rekomenduojama pilną mašinos valymą su actu ir soda atlikti maždaug kartą per mėnesį. Jei skalbiate labai dažnai (pavyzdžiui, turite didelę šeimą), arba turite naminių gyvūnų, šią procedūrą gali tekti atlikti kas tris savaites.
Ar actas gali sugadinti skalbimo mašinos gumines detales ir žarneles?
Naudojant actą saikingai ir tik retkarčiais (pavyzdžiui, kartą per mėnesį), jis nepadarys jokios žalos jūsų prietaisui. Problemos gali kilti tik tada, jei actas būtų naudojamas per dideliais kiekiais kiekvieno skalbimo metu. Visgi, jei labai nerimaujate, galite acto kiekį sumažinti arba jį atskiesti vandeniu, o vietoj jo kartais naudoti citrinų rūgštį.
Ar galiu valyti mašiną naudojant baliklį (chlorą) vietoj acto?
Nors chloras itin efektyviai naikina pelėsį ir bakterijas, jo nepatartina maišyti su jokiais kitais valikliais, o juo labiau su actu – toks mišinys išskiria labai nuodingas dujas. Be to, chloras gali būti per agresyvus vidiniams mašinos komponentams. Actas ir soda yra daug saugesnė, ekologiškesnė ir pakankamai veiksminga alternatyva.
Ką daryti, jei po valymo nemalonus kvapas vis tiek išlieka?
Jei atlikote visus aukščiau aprašytus žingsnius, o prietaisas vis dar skleidžia blogą kvapą, gali būti, kad problema slypi giliau. Kartais kanalizacijos kvapas gali kilti dėl netinkamai prijungtos vandens išleidimo žarnos (pavyzdžiui, nepadarytas vadinamasis „sifono” linkis), todėl kvapai iš nuotekų vamzdžių patenka atgal į mašiną. Tokiu atveju vertėtų pasikonsultuoti su santechniku ar prietaisų remonto meistru.
Kasdieniai įpročiai ilgalaikei švarai ir gaivai palaikyti
Nors reguliarus giluminis valymas yra būtinas, jūsų kasdieniai įpročiai yra ne ką mažiau svarbūs kovoje su pelėsiu ir nemaloniais kvapais. Geriausias būdas išlaikyti skalbimo mašiną švarią yra tiesiog neleisti drėgmei užsilaikyti jos viduje. Pagrindinė taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekvienas – niekada visiškai neuždarykite skalbimo mašinos durelių po skalbimo. Palikite jas bent šiek tiek praviras, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti ir išdžiovinti būgno vidų. Tą patį reikėtų daryti ir su skalbiklių stalčiumi – ištraukite jį kelis centimetrus po kiekvieno naudojimo, kad jame likusi drėgmė galėtų išgaruoti.
Taip pat vertėtų peržiūrėti naudojamų ploviklių kiekį. Daugelis iš mūsų naudoja kur kas daugiau skalbimo miltelių ir skystųiklių, nei to iš tikrųjų reikalauja gamintojai ar nurodo drabužių užterštumo lygis. Perteklinis ploviklis nespėja visiškai išsiskalauti, todėl jis nusėda ant mašinos sienelių ir drabužių. Pabandykite sumažinti naudojamos chemijos kiekį bent ketvirtadaliu ir pastebėsite, kad jūsų drabužiai tampa lygiai tokie patys švarūs, o mašina rečiau kemšasi.
Galiausiai, net jei visus drabužius mėgstate skalbti žemoje temperatūroje, stenkitės bent kartą per savaitę ar dvi prasukti vieną ciklą aukštoje temperatūroje (pavyzdžiui, skalbdami virtuvinius rankšluosčius, patalynę ar medvilninius apatinius). 60°C ar net 90°C laipsnių temperatūra padės natūraliai „išdeginti” po žemos temperatūros skalbimų likusias riebalų ir bakterijų sankaupas. Suderinus šiuos paprastus kasdienius įpročius su kasmėnesiniu acto bei sodos triuku, jūsų skalbimo mašina visada spindės švara, o kiekvienas išskalbtas drabužis džiugins neprilygstama gaiva ir nepriekaištingu aromatu ilgus metus.
