Kreatinas: viskas apie poveikį, vartojimą ir naudą

Sporto entuziastų, atletų ir tiesiog aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių pasaulyje mažai kas sukelia tiek diskusijų ir teigiamų atsiliepimų kaip šis natūraliai organizme randamas junginys. Dažnai klaidingai manoma, kad sporto papildai yra skirti tik profesionaliems kultūristams ar tiems, kurie siekia ekstremalios raumenų masės, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Šis papildas tapo neatsiejama daugelio žmonių, siekiančių pagerinti savo fizinį pajėgumą, ištvermę, sprogstamąją jėgą bei bendrą sveikatą, kasdienės mitybos rutinos dalimi. Nepaisant didžiulio populiarumo ir dešimtmečius trunkančio naudojimo praktikos, internete bei sporto salių rūbinėse vis dar gausu mitų ir dezinformacijos apie tai, kaip jį teisingai vartoti, koks jo tikrasis poveikis ir ar jis tikrai saugus ilgalaikėje perspektyvoje. Gilinantis į tūkstančius mokslinių tyrimų, klinikinių bandymų ir nepriklausomų ekspertų išvadas, tampa visiškai aišku, kad tai yra vienas labiausiai ištirtų, saugiausių ir efektyviausių maisto papildų, kuriuos šiandien galima rasti rinkoje.

Kas yra kreatinas ir kaip jis veikia žmogaus organizme?

Kreatinas yra organinė rūgštis, natūraliai sintetinama žmogaus organizme, daugiausia kepenyse, inkstuose ir kasoje. Procesas prasideda naudojant tris pagrindines aminorūgštis: argininą, gliciną ir metioniną. Didžioji dalis, maždaug devyniasdešimt penki procentai, šios unikalios medžiagos yra kaupiama skeleto raumenyse fosfokreatino pavidalu. Likę penki procentai pasiskirsto smegenyse, širdyje, sėklidėse bei kituose svarbiuose audiniuose. Pagrindinė fosfokreatino funkcija žmogaus kūne yra greitas adenozino trifosfato, moksliškai žinomo kaip ATP, atsargų atkūrimas ląstelėse. ATP molekulė yra tarsi universalus organizmo energijos valiutos vienetas – tai pagrindinis ir greičiausias energijos šaltinis trumpų, labai intensyvių ir daug jėgos reikalaujančių fizinių krūvių metu, pavyzdžiui, kilnojant sunkius svorius štanginėje ar atliekant maksimalaus greičio sprintą bėgimo takelyje.

Procesas ląstelėse vyksta žaibiškai. Kai jūsų raumenys susitraukia ir atlieka darbą, ATP molekulė skyla, išskiria didžiulį kiekį energijos, ir taip virsta ADP (adenozino difosfatu) – molekule, netekusia vieno fosfato. Tam, kad raumuo galėtų toliau intensyviai ir nenutrūkstamai dirbti, susidaręs ADP turi būti kuo greičiau vėl paverstas pilnaverčiu ATP. Būtent šioje kritinėje fazėje į pagalbą ateina fosfokreatinas. Jis dosniai „paaukoja“ savo fosfato grupę ADP molekulei, akimirksniu atkurdamas ATP lygį. Papildomai vartojant šį maisto papildą, fosfokreatino atsargos jūsų raumenyse dirbtinai, bet saugiai padidinamos, o tai leidžia organizmui kur kas greičiau atkurti prarastą energiją. Praktikoje tai reiškia labai paprastą ir pamatuojamą naudą: jūs galite atlikti vieną ar kelis papildomus pakartojimus serijos pabaigoje, pakelti šiek tiek didesnį svorį ir ilgiau išlaikyti aukštą intensyvumą treniruotės metu neperdegant.

Natūralūs šaltiniai mūsų kasdienėje mityboje

Nors organizmas pats sugeba pasigaminti dalį reikalingo kiekio (paprastai apie 1-2 gramus per dieną), kitą, ne mažiau svarbią dalį, mes privalome gauti su maistu. Pagrindiniai ir patikimiausi natūralūs šaltiniai yra išimtinai gyvūninės kilmės produktai. Kadangi augaliniame maiste šios medžiagos praktiškai išvis nėra, vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms dažnai būdingas kur kas mažesnis natūralus šios medžiagos lygis raumenyse. Dėl šios priežasties būtent jiems papildomas vartojimas miltelių pavidalu dažnai atneša patį dramatiškiausią ir labiausiai pastebimą fizinio pajėgumo šuolį.

  • Raudona mėsa: Šviežia jautiena ir aviena yra vieni geriausių natūralių šaltinių gamtoje. Viename kilograme žalios jautienos gali būti apie keturis ar penkis gramus šios medžiagos, priklausomai nuo mėsos kokybės ir paruošimo būdo.
  • Paukštiena: Nors ir šiek tiek mažiau nei raudonoje mėsoje, vištiena bei kalakutiena taip pat turi reikšmingą kiekį, padedantį palaikyti bazines atsargas organizme.
  • Žuvis: Riebi žuvis, tokia kaip silkė, lašiša ir tunas, yra tiesiog puikūs pasirinkimai. Pavyzdžiui, šviežioje silkėje gali būti net iki dešimties gramų šio junginio viename kilograme.

Visgi, susiduriama su didele praktine problema. Norint gauti optimalią, mokslininkų rekomenduojamą penkių gramų per dieną dozę vien iš maisto produktų, žmogui reikėtų kasdien suvalgyti daugiau nei kilogramą mėsos ar žuvies. Tai nėra nei praktiška kasdienybėje, nei ypač sveika virškinimo sistemai ar širdžiai dėl per didelio suvartojamo cholesterolio, sočiųjų riebalų ir papildomų kalorijų kiekio. Apdorojant maistą termiškai, dalis naudingosios medžiagos taip pat suyra. Būtent todėl koncentruoti, gryni milteliai yra pats racionaliausias, pigiausias ir patogiausias sprendimas moderniam žmogui.

Pagrindiniai vartojimo privalumai žmogaus kūnui

Nepriklausomi moksliniai tyrimai patvirtina ne vieną ir ne du teigiamus poveikius, kuriuos sukelia reguliarus ir teisingas šio papildo vartojimas. Šie privalumai apima ne tik akivaizdų fizinį pajėgumą sporto salėje, bet ir ląstelių atsinaujinimą bei, kas ypač įdomu šiuolaikiniam mokslui, smegenų ir kognityvinę sveikatą.

  1. Padidėjusi jėga, galia ir sprogstamumas: Kadangi organizmas gali žymiai greičiau atkurti energijos šaltinį ATP, sportininkai, ypač sunkiaatlečiai ir sprinteriai, pastebi reikšmingą jėgos padidėjimą. Tyrimai rodo, kad treniruočių programa derinant su šiuo papildu gali padidinti maksimalią jėgą nuo aštuonių iki keturiolikos procentų lyginant su placebu.
  2. Efektyvus raumenų masės augimas: Papildas skatina intraceluliarinę hidrataciją, pritraukdamas vandenį tiesiai į raumenų ląsteles. Tai ne tik vizualiai padidina raumenų apimtį per kelias savaites, bet ir sukuria anabolinę aplinką, kuri natūraliai stimuliuoja baltymų sintezę bei tiesiogiai mažina raumenų baltymų irimo procesus.
  3. Greitesnis atsistatymas tarp treniruočių: Sumažėja raumenų mikropažeidimai ir uždegiminiai procesai po ypač sunkių, alinančių fizinių krūvių. Dėl šios priežasties sutrumpėja laikas, reikalingas organizmui pilnai atsistatyti, leidžiant treniruotis dažniau ir intensyviau be persitreniravimo rizikos.
  4. Geresnė smegenų funkcija ir kognityvinė apsauga: Tai viena iš labiausiai intriguojančių naujųjų tyrimų sričių. Mokslininkai pastebėjo, kad smegenims, lygiai taip pat kaip ir skeleto raumenims, intensyvaus loginio mąstymo metu reikia be galo daug ATP. Padidėjusios šio junginio atsargos smegenyse gali pastebimai pagerinti trumpalaikę atmintį, padidinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti protinį nuovargį. Šis efektas ypač ryškus streso sąlygomis, senėjant organizmui ar tiesiog trūkstant kokybiško miego.
  5. Gliukozės tolerancijos gerinimas: Kai kurie ilgamečiai tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas kartu su fiziniais pratimais gali pagerinti gliukozės pernešimą į raumenis, taip padedant reguliuoti cukraus kiekį kraujyje po valgio. Tai naudingas aspektas siekiant užkirsti kelią metaboliniams sutrikimams.

Skirtingos formos ir inovacijos rinkoje: kurią išsirinkti?

Šiandieninėje itin konkurencingoje maisto papildų pramonėje galima rasti daugybę skirtingų formų, mišinių ir patentuotų formulių. Gamintojai agresyviose reklamos kampanijose dažnai žada stebuklingą absorbciją, jokio vandens kaupimo ar dar greitesnius jėgos rodiklių rezultatus. Tačiau labai svarbu išlikti kritiškiems ir suprasti, kuo šios formos realiai skiriasi bei ar verta atverti piniginę brangesniems, išmaniai supakuotiems produktams.

  • Monohidratas: Tai neabejotinai pati populiariausia, labiausiai moksliškai ištirta, patikimiausia ir, paradoksalu, pati pigiausia forma. Ją sudaro veiklioji molekulė, stabiliai susieta su vandens molekule. Ši klasikinė forma įrodė savo stulbinantį efektyvumą tūkstančiuose tyrimų per pastaruosius tris dešimtmečius ir sporto moksle yra laikoma neginčijamu auksiniu standartu.
  • Hidrochloridas (HCL): Šioje modernioje formoje molekulė dirbtinai susieta su druskos rūgštimi, siekiant maksimaliai pagerinti tirpumą vandenyje. Nors gamintojai garsiai teigia, kad dėl geresnio tirpumo reikia gerokai mažesnės dozės (dažnai siūloma tik 1-2 gramai) ir taip išvengiama skrandžio pūtimo, nepriklausomų mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad HCL galutiniame rezultate veikia geriau nei senas geras monohidratas, vis dar kritiškai trūksta.
  • Etilo esteris (CEE): Prieš kurį laiką tai buvo didžiulis hitas, sukurtas siekiant teoriškai padidinti absorbciją per ląstelių membranas. Visgi, kruopštūs klinikiniai tyrimai atskleidė nuviliančią tiesą – patekus į organizmą, ši forma labai greitai ir negrįžtamai suskaidoma į neveiklų šalutinį produktą kreatininą dar nepasiekus raumenų ląstelių. Šiandien ji laikoma absoliučiai neefektyvia ir pinigų švaistymu.
  • Mikronizuota forma: Realybėje tai yra tas pats monohidratas, tik pramoniniu būdu mechaniškai susmulkintas į dešimtis kartų mažesnes mikrodaleles. Šis technologinis procesas žymiai pagerina miltelių tirpumą skysčiuose, neleidžia jiems nusėsti ant stiklinės dugno ir, svarbiausia, gali sumažinti galimą diskomfortą ar sunkumo jausmą skrandyje tiems vartotojams, kurie ypač jautriai reaguoja į įprastos tekstūros miltelius.

Racionali išvada yra be galo paprasta: nepaisant gražių etikečių ir agresyvių, skambiais lozungais paremtų rinkodaros strategijų, paprastas monohidratas (arba tiesiog jo mikronizuota versija dėl patogumo) išlieka pačiu protingiausiu ir logiškiausiu pasirinkimu vertinant kainos bei realios naudos santykį. Jis yra maksimaliai saugus, puikiai toleruojamas organizmo, lengvai pasisavinamas ir garantuotai duoda visus mokslo detaliai patvirtintus rezultatus.

Kaip teisingai vartoti norint pasiekti pačių geriausių rezultatų?

Nors pats vartojimo procesas yra gana primityvus – tiesiog sumaišyti miltelius su skysčiu ir išgerti, egzistuoja keletas skirtingų strategijų, kurios padeda optimizuoti ir pagreitinti atsargų kaupimąsi raumeniniame audinyje. Pati svarbiausia, esminė ir nediskutuotina taisyklė yra griežtas nuoseklumas. Visi teigiami rezultatai tiesiogiai priklauso nuo maksimaliai sukaupto kiekio organizme palaikymo, o ne nuo vienkartinės, kad ir kokios didelės, dozės trumpalaikio poveikio.

„Krovimo“ fazė prieš lėtinį, nuolatinį palaikymą

Vienas populiariausių ir dažniausiai rekomenduojamų metodų greitam efektui pajusti yra vadinamoji „krovimo“ (angl. loading) fazė. Jos metu, paprastai nuo penkių iki septynių dienų, kasdien suvartojama gerokai didesnė dozė, dažniausiai siekianti apie dvidešimt gramų per dieną. Kad organizmas nespėtų pašalinti pertekliaus ir išvengtumėte skrandžio problemų, šis kiekis padalinamas į keturias lygias porcijas po penkis gramus ir geriamas skirtingu dienos metu. Pagrindinis ir vienintelis šio agresyvaus metodo tikslas – kuo greičiau, per mažiau nei savaitę, maksimaliai užpildyti natūralias raumenų atsargas. Iškart po krovimo savaitės pereinama prie ramios palaikymo fazės, kai kasdien, be išimčių, vartojama tik nuo trijų iki penkių gramų palaikomoji dozė.

Jei nenorite atlikti krovimo, puiki ir mokslo palaikoma alternatyva yra tiesiog lėtinis, nuoseklus vartojimas be jokio pradinio dozių didinimo. Tokiu atveju nuo pat pirmos dienos imama ir vartojama standartinė trijų-penkių gramų dozė. Tyrimai aiškiai įrodė, kad abu šie metodai galiausiai atveda prie lygiai to paties rezultato – po maždaug trijų, daugiausia keturių savaičių lėtinio vartojimo, raumenų atsargos tampa vienodai maksimalios ir prisotintos kaip ir po krovimo fazės. Krovimo metodas idealiai tinka nekantriems sportininkams, kurie nori pajusti pastebimą jėgos šuolį jau po kelių dienų, tačiau lėtinis metodas stipriai sumažina net ir minimalią virškinimo trakto diskomforto, pilvo pūtimo ar pykinimo riziką, be to, taupo patį produktą.

Kada yra pats geriausias laikas išgerti dozę?

Tai bene dažniausiai kvestionuojamas niuansas. Mokslo bendruomenė sutaria, kad vartojimo laikas konkrečią valandą nėra toks kritiškai svarbus, kaip kasdienis reguliarumas. Visgi, ieškantiems absoliutaus tobulumo, naujausi tyrimai subtiliai sufleruoja, kad papildo suvartojimas iškart po fizinės treniruotės gali būti keliais procentais efektyvesnis už suvartojimą prieš ją. Kodėl taip yra? Po alinančio fizinio krūvio ištuštėjusios raumenų ląstelės yra maksimaliai atviros ir ypač imlios bet kokioms atstatančioms maistinėms medžiagoms. Dar greitesnį ir geresnį miltelių pasisavinimą galima užtikrinti vartojant juos kartu su paprastaisiais angliavandeniais (pavyzdžiui, vaisiais ar gliukoze) ar išrūgų baltyminiais kokteiliais. Išsiskyręs anabolinis hormonas insulinas veikia kaip savotiškas raktas – jis padeda akimirksniu pernešti visas maistines medžiagas tiesiai per ląstelės membraną į patį raumens branduolį.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie šį papildą

Dėl neblėstančio didelio susidomėjimo, ypač tarp pradedančiųjų sportuoti, visiškai natūralu, kad kyla pačių įvairiausių klausimų apie veikimo mechanizmus, ilgalaikes pasekmes ir saugumą. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys nuogąstavimai ir kietu mokslu pagrįsti, išsamūs atsakymai į juos.

Ar šis maisto papildas gali sukelti plaukų slinkimą ir plikimą?

Tai greičiausiai pats gajausias, plačiausiai interneto forumuose aptariamas ir labiausiai žmones gąsdinantis mitas. Jo šaknys slypi viename nedideliame, dar 2009 metais atliktame tyrime, kuriame buvo tirti regbio žaidėjai. Po trijų savaičių papildo vartojimo jų kraujyje buvo pastebėtas DHT (dihidrotestosterono) hormono padidėjimas. Žinoma, kad didelis DHT lygis genetiniu lygmeniu yra susijęs su vyrų androgeniniu plikimu. Tačiau svarbu pabrėžti vieną faktą: nei vienas vėlesnis, gerokai didesnės apimties tiesioginis tyrimas niekada neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp šio papildo vartojimo ir realaus plaukų slinkimo ar folikulų nykimo. Tame pačiame regbininkų tyrime DHT lygis vis tiek išliko normaliose sveiko žmogaus ribose. Jei neturite genetinio polinkio į ankstyvą plikimą, dėl šio aspekto nerimauti absoliučiai nėra jokio pagrindo.

Ar būtina daryti pertraukas ir skaidyti vartojimą į ciklus?

Praeityje buvo labai populiaru vadovautis „ciklų“ metodika – pavyzdžiui, du mėnesiai vartojimo ir vienas mėnuo pertraukos, bijant, kad organizmas „pamirš“ pats sintetinti šią medžiagą ar kad bus pakenkta inkstams. Šiandienos sporto medicina sako griežtą „ne“ tokiai praktikai. Moksliškai aiškiai įrodyta, kad ilgalaikis, nenutrūkstamas, metus ar net dešimtmečius trunkantis standartinių dozių vartojimas sveikų žmonių inkstams ar kepenims jokios žalos nedaro. Jūsų organizmas iš tiesų laikinai sumažina savo paties natūralią sintezę kol gauna papildą iš išorės, tačiau lygiai taip pat sėkmingai ir be jokio streso ją visiškai atkuria vos tik nustojus vartoti produktą. Ciklai nėra būtini, jie tiesiog be reikalo sumažina jūsų raumenų atsargas ir laikinai atima iš jūsų pasiektus jėgos rezultatus.

Ar moterims saugu naudoti šį preparatą ir ar jis nepadarys jų pernelyg raumeningų?

Atsakymas yra vienareikšmiškas – visiškai taip, tai saugu. Moterys gali ir netgi labai turėtų drąsiai naudotis visais šio mokslo patvirtinto papildo teikiamais privalumais. Dažna baimė yra per naktį tapti „vyriška“ ar priaugti kalnus raumenų. Svarbu suprasti esminį skirtumą: priešingai nei nelegalūs anaboliniai steroidai, tai yra visiškai nehormoninis, natūralus preparatas. Jis neveikia testosterono gamybos, todėl jokiais būdais nesukelia jokių vyriškų savybių atsiradimo, balso pažemėjimo ar nepageidaujamo plaukuotumo. Moterims, kurios užsiima jėgos treniruotėmis, joga ar bėgimu, jis lygiai taip pat padeda didinti liesą jėgą, stangrinti kūno formas ir reikšmingai gerinti raumenų atsistatymą. Dozavimas merginoms ir moterims dažniausiai išlieka lygiai toks pat kaip ir vyrams – nuo trijų iki penkių gramų grynųjų miltelių per dieną.

Ar tiesa, kad dėl vandens kaupimosi stipriai padidėja kūno svoris ir atsiranda išpurtimas?

Taip, svorio padidėjimas yra visiškai realus faktas, ypač vartojimo pradžioje arba agresyvios krovimo fazės metu. Žmogus ant svarstyklių gali pastebėti svorio šuolį nuo vieno iki dviejų ar net trijų kilogramų. Tačiau čia slypi didžiausias nesusipratimas: labai svarbu suvokti, kad šis papildomas svoris tikrai nėra naujai susidarę riebalai. Svoris padidėja vien tik dėl vandens, kuris labai specifiškai pritraukiamas išimtinai į pačių raumenų ląstelių vidų (tai vadinama intraląsteliniu vandens sulaikymu), o ne po oda. Tai iš tikrųjų yra itin teigiamas, anabolinis reiškinys. Gerai hidratuotos raumenų ląstelės patiria mažiau streso, jos geriau ir greičiau auga bei efektyviau atsistato. Šis procesas jokiu būdu nepadaro jūsų vizualiai išpurtusių ar „minkštų“ – visiškai atvirkščiai, raumenys užsipildo, tampa vizualiai didesni, pilnesni, kietesni ir atrodo kur kas labiau tonizuoti.

Derinimas su kitais maisto papildais ir visapusiškos mitybos svarba

Norint maksimaliai ir be kompromisų išnaudoti savo genetinį bei fizinį potencialą, tikrai neužtenka pasikliauti vienu, tegu ir labai efektyviu, stebuklingu miltelių šaukšteliu per dieną. Optimalūs ir akį rėžiantys rezultatai pasiekiami tik tada, kai visi sveikatos komponentai veikia harmoningai ir sinergiškai: griežtai sutvarkyta, subalansuota mityba, kokybiškas, bent aštuonias valandas trunkantis nakties miegas, progresyviai sunkėjanti treniruočių programa ir, žinoma, protingai bei moksliškai pagrįstai derinami patikimi maisto papildai. Šios unikalios, jėgą generuojančios medžiagos derinimas su kitomis sporto mitybos sudedamosiomis dalimis gali eksponentiškai sustiprinti galutinį treniruočių efektą.

Bene dažniausia, laiko patikrinta ir pati efektyviausia kombinacija pasaulyje yra vartojimas viename plaktuve kartu su kokybiškais išrūgų baltymais (angl. whey protein). Ką tik baigus sunkią treniruotę, pažeistiems raumenims žūtbūt reikalingos aukščiausios kokybės statybinės medžiagos greitam atstatymui bei energijos užtaisai sekinančio krūvio padarytai mikroskopinei žalai kompensuoti. Baltymai žaibiškai tiekia būtinas aminorūgštis (ypač leuciną), kurios „lopo“ plyšusį raumenį, o papildomas energijos substratas tuo pačiu metu padeda greičiau atkurti ląstelių energetinius rezervus. Sumaišius abu šiuos miltelinius komponentus į vieną skanų kokteilį ir gudriai pridėjus greitai įsisavinamų, aukšto glikeminio indekso angliavandenių (pavyzdžiui, šaukštą maltodekstrino, sunokusį bananą, medų ar net paprastų vynuogių sulčių), organizme dirbtinai iššaukiamas stiprus insulino šuolis. Kaip jau minėta anksčiau, insulinas kraujyje veikia kaip galingas transportinis hormonas, kuris itin efektyviai atidaro išsekusių ląstelių „duris“ ir padeda visoms naudingoms medžiagoms neįtikėtinai greičiau pasiekti savo galutinį tikslą.

Be baltymų, profesionaliame sporte be galo populiaru šį junginį derinti su kita aminorūgštimi – beta-alaninu. Klinikiniai tyrimai labai aiškiai rodo, kad šių dviejų papildų sinergija padeda atitolinti kritinį raumenų nuovargį ilgesnių, didelės apimties ir itin intensyvių sesijų metu. Mechanizmas veikia dviem frontais: beta-alaninas organizme virsta karnozinu, kuris puikiai buferizuoja (neutralizuoja) raumenyse dirbant besikaupiančią pieno rūgštį ir taip sumažina nepakeliamą „deginimo“ jausmą raumenyje. Tuo pačiu metu maksimaliai užkrautos fosfokreatino atsargos ląstelėse nuolat, po kiekvieno atokvėpio, atkuria maksimalią, sprogstamąją jėgą. Toks galingas papildų duetas tampa ypač naudingas ne tik tradiciniams kultūristams, bet ir funkcionaliojo sporto (pavyzdžiui, CrossFit) atletams, mišrių kovos menų (MMA) atstovams ar be galo sunkių, intensyvių intervalinių treniruočių (HIIT) fanatikams.

Galiausiai, pačiame visų papildų vartojimo įkarštyje griežtai nereikėtų pamiršti paties svarbiausio, gyvybę palaikančio komponento – paprasto švaraus geriamojo vandens. Kadangi raumenų ląstelės miltelių veikimo metu itin aktyviai absorbuoja ir užrakina vandenį savo viduje, bendras organizmo poreikis skysčiams natūraliai ir labai stipriai išauga. Pradėjus kasdien suvartoti šį sporto papildą, dietologai primygtinai pataria prie savo įprastinės normos kasdien pridėti ir išgerti bent nuo pusės litro iki vieno papildomo litro vandens. Net ir lengvas skysčių trūkumas gali ne tik drastiškai sumažinti papildo pasisavinimą bei galimą efektyvumą, bet ir sukelti skausmingus raumenų mėšlungius, galvos skausmą ar bendrą vangumą dėl lengvos dehidratacijos. Todėl gertuvės nešiojimasis ir nuolatinis, periodiškas vandens gurkšnojimas ne tik treniruotės metu, bet ir visos dienos eigoje turėtų tapti nesunaikinamu, automatiniu įpročiu. Tik tinkamai, atsakingai organizuojant bazinę mitybą, skrupulingai palaikant skysčių balansą kūne ir pasitelkiant išmintingą derinimą su kitomis mokslo patvirtintomis, naudingomis medžiagomis, jūs savo organizme sukuriate idealią, tobulai veikiančią anabolinę aplinką. Tai lyg tvirtas pamatas, leidžiantis užtikrintai ir nevaržomai siekti pačių aukščiausių, anksčiau galbūt atrodžiusių neįmanomų, fizinių rezultatų bei asmeninių rekordų.