Rudeniški orai ir krentanti oro temperatūra nenumaldomai primena, kad šildymo sezonas jau visai čia pat arba oficialiai prasidėjo. Daugelis gyventojų, pajutę pirmuosius šalčius, skuba sukti termostatų rankenėles, tikėdamiesi greitos šilumos ir jaukumo savo namuose. Tačiau neretai susiduriama su nemalonia staigmena – radiatoriai šyla netolygiai, jų viršutinė dalis išlieka šalta, o iš pačios šildymo sistemos sklinda neįprasti burbuliavimo ar net švilpimo garsai. Tokie požymiai išduoda vieną dažniausių šildymo sezono pradžios problemų – sistemoje susikaupusį orą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sudėtingas techninis gedimas, reikalaujantis brangiai apmokamo santechniko vizito, iš tiesų tai yra visiškai paprasta priežiūros procedūra, kurią gali atlikti kiekvienas būsto šeimininkas. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime ekspertų patarimus ir paaiškinsime, kaip saugiai bei efektyviai pašalinti orą iš šildymo prietaisų savo jėgomis, taip užtikrinant maksimalų sistemos našumą ir išvengiant nepagrįstai didelių sąskaitų už šilumos energiją.
Kodėl radiatoriuose kaupiasi oras ir kokią žalą jis daro šildymo sistemai?
Šildymo sistemoje cirkuliuojantis vanduo niekada nebūna visiškai grynas – jame visada yra ištirpusių dujų, tokių kaip deguonis ar azotas. Kai katilas šildo vandenį, šios dujos išsiplečia, atsiskiria nuo skysčio ir, būdamos lengvesnės už vandenį, kyla į patį aukščiausią šildymo sistemos tašką. Būtent dėl šios priežasties oras dažniausiai susikaupia viršutiniuose namo aukštuose esančiuose radiatoriuose arba pačiame radiatoriaus viršuje. Be to, oras į sistemą gali patekti ir dėl kitų priežasčių: pavyzdžiui, po vasaros sezono, kai šildymas buvo išjungtas, po atliktų remonto darbų, vandens papildymo katile ar net dėl mikroskopinių nesandarumų vamzdynų sujungimuose.
Susikaupęs oras nėra tik estetinė ar komforto problema. Pirmiausia, oro burbulai veikia kaip puikus šilumos izoliatorius. Tai reiškia, kad viršutinė radiatoriaus dalis, kurioje yra oras, negali įšilti, todėl prietaisas atiduoda gerokai mažiau šilumos į patalpą. Jūsų kambario termostatas fiksuoja, kad norima temperatūra nepasiekta, ir siunčia signalą šildymo katilui dirbti toliau. Taip eikvojama papildoma energija, o jūsų šildymo sąskaitos auga. Be finansinių nuostolių, deguonies buvimas uždaroje šildymo sistemoje skatina vidinę metalinių komponentų koroziją. Rūdys kaupiasi sistemos viduje, virsta juodu purvu (magnetitu), kuris ilgainiui gali užkimšti vamzdžius, sugadinti cirkuliacinį siurblį ar patį katilą.
Kaip atpažinti, kad atėjo laikas imtis nuorinimo procedūros?
Prieš imant į rankas įrankius, svarbu įsitikinti, ar jūsų šildymo sistemai tikrai reikia šios procedūros. Egzistuoja keli labai aiškūs signalai, išduodantys, kad jūsų radiatoriuose yra įkalinto oro. Jei pastebite bent vieną iš žemiau išvardintų požymių, nieko nelaukite ir imkitės veiksmų:
- Netolygus įšilimas: Pridėkite ranką (atsargiai, kad nenusidegintumėte) prie radiatoriaus apačios, o vėliau – prie viršaus. Jei apačia yra karšta, o viršus drungnas arba visiškai šaltas, tai klasikinis oro kamščio požymis.
- Keisti garsai: Iš šildymo prietaisų sklindantis nuolatinis burbuliavimas, gurguliavimas, teliūškavimas ar šnypštimas įjungus šildymą rodo, kad vanduo maišosi su oru.
- Ilgas patalpų įšilimo laikas: Jei pastebite, kad namai šyla kur kas lėčiau nei praėjusiais metais, nors katilo nustatymai nebuvo keisti, problema gali slypėti sumažėjusiame šilumos atidavimo plote dėl oro.
- Šalti radiatoriai viršutiniuose aukštuose: Dviejų ar daugiau aukštų namuose oras visada kyla į viršų, todėl antrojo aukšto radiatoriai dažnai lieka šalti, kol pirmajame aukšte temperatūra yra normali.
Pasiruošimas darbui: kokių įrankių prireiks šiam procesui?
Viena iš geriausių žinių yra ta, kad radiatorių priežiūrai nereikia specialaus techninio išsilavinimo ar brangių įrankių lagamino. Viską, ko jums prireiks, greičiausiai jau turite namuose arba galite įsigyti artimiausioje ūkinių prekių parduotuvėje už kelis eurus. Pasiruoškite šiuos daiktus:
- Radiatoriaus nuorinimo raktelis: Tai nedidelis, dažniausiai kvadratinę skylutę turintis metalinis įrankis, skirtas atsukti nuorinimo vožtuvą. Jei turite senesnius radiatorius, kai kuriems iš jų gali pakakti ir paprasto plokščio atsuktuvo.
- Sena šluostė arba storas rankšluostis: Skirta apsaugoti grindis, sienas ir jūsų rankas nuo galimai ištryškusio nešvaraus vandens.
- Nedidelis indas: Puikiai tiks tuščias jogurto indelis, mažas dubenėlis ar puodelis. Jį naudosite vandens lašams surinkti, kai visas oras bus išėjęs.
- Apsauginės pirštinės (nebūtina, bet rekomenduojama): Vanduo sistemoje gali būti karštas ir nešvarus, todėl pirštinės apsaugos jūsų odą.
Žingsnis po žingsnio: kaip taisyklingai ir saugiai atlikti procedūrą
Kai visi įrankiai paruošti, galite pradėti procesą. Svarbu viską daryti neskubant ir laikytis eiliškumo, kad išvengtumėte bet kokių incidentų ar vandens išsiliejimo ant naujų grindų. Štai ekspertų rekomenduojamas eiliškumas:
- Išjunkite šildymo sistemą: Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina išjungti šildymo katilą arba cirkuliacinį siurblį. Jei siurblys veiks, jis toliau varys orą per sistemą, todėl nuorinimas bus neefektyvus. Be to, išjungus sistemą, vanduo šiek tiek atvės ir sumažės rizika nusiplikyti. Palaukite bent 30–60 minučių.
- Apsaugokite aplinką: Po radiatoriaus nuorinimo vožtuvu (jis dažniausiai yra viename iš viršutinių radiatoriaus kampų, priešingoje pusėje nei termostatas) patieskite rankšluostį. Po pačiu vožtuvu pakiškite paruoštą indelį vandeniui.
- Atlaisvinkite vožtuvą: Įstatykite nuorinimo raktelį į vožtuvą (arba naudokite atsuktuvą). Lėtai ir atsargiai sukite jį prieš laikrodžio rodyklę. Paprastai pakanka pasukti ketvirtadalį arba pusę apsisukimo. Jokiu būdu neatsukite vožtuvo iki galo ir neištraukite varžto!
- Išleiskite orą: Pradėję sukti, netrukus išgirsite šnypštimą – tai per mažą plyšį išeinantis oras. Laikykite raktelį toje pačioje pozicijoje ir kantriai laukite.
- Uždarykite vožtuvą pasirodžius vandeniui: Kai šnypštimas nutils ir iš vožtuvo pradės tekėti tolygi vandens srovelė (be oro burbuliukų ar purškimo), nedelsdami užsukite vožtuvą sukdami raktelį pagal laikrodžio rodyklę. Užsukite tvirtai, bet nepersistenkite, kad nepažeistumėte sriegio.
- Nuvalykite paviršius: Šluoste sausai nuvalykite vožtuvą ir radiatorių. Tai padės vėliau pastebėti, ar vožtuvas neleidžia vandens ir yra sandarus.
Šį procesą pakartokite su visais namų radiatoriais. Jei gyvenate kelių aukštų name, ekspertai pataria pradėti nuo pirmojo aukšto (arba nuo žemiausio sistemos taško) ir palaipsniui kilti į viršų, nes oras natūraliai tendencingai kyla į aukščiausius taškus.
Ką daryti, jei atlikus darbus radiatorius vis dar nešyla?
Pasitaiko atvejų, kai net ir sėkmingai išleidus orą, radiatorius nepradeda tolygiai šilti. Tokiu atveju problema gali būti sudėtingesnė. Pirmiausia patikrinkite radiatoriaus termostatinį vožtuvą. Po vasaros sezono vožtuvo viduje esantis metalinis kaištis gali būti užstrigęs uždarytoje padėtyje. Nuėmus termostato galvutę, galima atsargiai (jokiu būdu ne stipriai traukiant) pajudinti kaištį, kad jis vėl laisvai slankiotų.
Jei po nuorinimo radiatoriaus viršus įšyla, tačiau visa apatinė dalis išlieka šalta, tai rodo sistemos užterštumą. Laikui bėgant, korozijos produktai ir purvas nusėda radiatorių dugne, suformuodami tirštą dumblą, per kurį negali pratekėti karštas vanduo. Tokiu atveju namų sąlygomis problemos išspręsti nepavyks – reikės kviesti specialistus, kurie atliks giluminį visos šildymo sistemos plovimą naudojant specialius chemikalus ir slėgį. Taip pat gali būti, kad jūsų šildymo sistema yra neišbalansuota, todėl karštas vanduo teka trumpiausiu keliu ir nepasiekia toliausiai esančių radiatorių.
Dažniausiai užduodami klausimai apie radiatorių priežiūrą
Ar galima procedūrą atlikti, kai šildymo sistema veikia pilnu pajėgumu?
Ekspertai griežtai rekomenduoja to nedaryti. Kai veikia cirkuliacinis siurblys, vanduo ir oras sistemoje yra nuolat maišomi ir varomi dideliu greičiu. Bandant išleisti orą veikiant sistemai, jūs galite ne tik nepašalinti oro kamščio, bet ir dar labiau įsiurbti oro į vidų. Be to, karštas vanduo gali smarkiai nudeginti odą.
Kaip dažnai reikia išleisti orą iš šildymo sistemos?
Prevenciškai šią procedūrą geriausia atlikti kartą per metus – rudens pradžioje, prieš pat įjungiant šildymą reguliariam naudojimui. Taip pat procedūrą būtina pakartoti kaskart, kai atliekami šildymo sistemos remonto darbai, keičiamas katilas ar pastebimi anksčiau minėti netolygaus šilimo požymiai.
Ką daryti, jei neturiu specialaus nuorinimo raktelio?
Jei ant jūsų radiatoriaus esantis vožtuvas turi tiesų įpjovimą per vidurį, galite pasinaudoti plokščiu atsuktuvu. Tačiau dauguma modernių radiatorių reikalauja specifinio keturkampio raktelio. Juos itin pigiai galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje. Nerekomenduojama naudoti replių ar kitų netinkamų įrankių, nes galite sugadinti minkšto metalo vožtuvo galvutę, ir tuomet teks keisti visą detalę.
Kodėl po šios procedūros staiga nukrito katilo slėgis?
Tai visiškai natūralus ir fiziką atspindintis reiškinys. Kai iš uždaros sistemos išleidžiate susikaupusį orą, jo vietą užpildo sistemoje esantis vanduo. Kadangi oro tūris pasišalina, bendras sistemos slėgis krenta. Atlikus visų namų radiatorių priežiūrą, būtina nueiti prie šildymo katilo, patikrinti manometrą ir, atsukus pildymo vožtuvą, papildyti sistemą vandeniu iki gamintojo rekomenduojamos ribos (dažniausiai tarp 1.0 ir 1.5 baro).
Reguliari šildymo sistemos patikra užkerta kelią didelėms išlaidoms
Nors oro pašalinimas iš radiatorių yra paprastas ir greitai atliekamas darbas, tai tik viena iš daugelio sudedamųjų dalių, garantuojančių sklandų ir ilgalaikį jūsų namų šildymo sistemos veikimą. Kad šildymo sezonas praeitų be streso, o sąskaitos už dujas, kietąjį kurą ar elektrą džiugintų, svarbu į sistemą žiūrėti kompleksiškai. Rekomenduojama ne tik prižiūrėti radiatorius, bet ir periodiškai tikrinti paties katilo būklę. Katilų gamintojai pataria atlikti profesionalų katilo aptarnavimą bent kartą per metus, geriausia – vasaros pabaigoje.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į šildymo sistemoje cirkuliuojančio vandens kokybę. Jei nuorinimo metu iš radiatoriaus bėgantis vanduo yra juodas, tamsiai rudas ar turi stiprų metalo kvapą, tai aiškus signalas, kad sistemoje vyksta aktyvi korozija. Norint to išvengti, į šildymo sistemą pilami specialūs cheminiai inhibitoriai, kurie padengia vidines vamzdžių ir radiatorių sieneles apsaugine plėvele bei sustabdo oksidacijos procesus. Prižiūrėta, švari ir teisingai subalansuota šildymo sistema ne tik sukuria nepriekaištingą komfortą jūsų namuose net ir šalčiausiomis žiemos naktimis, bet ir prailgina brangios šildymo įrangos tarnavimo laiką, apsaugodama jūsų šeimos biudžetą nuo netikėtų išlaidų.
